- storakailis
- storakaĩlis, -ė adj., smob. (2) 1. NdŽ kieno storas kailis: Storakailis dramblys jaučia musią ant savo nugaros Blv. 2. prk. storžievis: Storakailis kai mėšlu kožną savo žodžiais svaido Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
storkailis — storkaĩlis, ė adj., smob. (2) žr. storakailis: 1. NdŽ. 2. Tie storkailiai iš mūsų tyčiojasi! rš … Dictionary of the Lithuanian Language